peitvėjis

peĩtvėjis (dial.) sm. (1) GGA1885,919 pietų vėjas, pietvėjis: Jis davė pūsti saulėtekį po dangumi ir pakėlė per savo macę peitvėjį BBPs78,28. Bet pučiančiam peitvėjuo ..., nuejo ing Ason BBApD27,13.